Pergalė
1Tada Judita tarė jiems: „Išklausykite mane, mano broliai. Paėmę šią galvą, pakabinkite ant savo miesto sienos turėklų. 2Kai tik išauš, saulei tekant iš už žemės, visi vyrai imkite ginklus, ir teišskuba visi stipruoliai, vedami vado, iš miesto tarsi leistis šlaitu žemyn į slėnį asirų užkardos pulti. Bet žemyn šlaitu nesileiskite. 3Užkardos vyrai griebsis ginklų ir skubės grįžti į stovyklą pažadinti asirų kariuomenės pareigūnų. Nuskubėję į Holoferno palapinę, jo ten neras. Juos apims siaubas, ir jie bėgs nuo jūsų. 4Tada jūs ir visi Izraelio žemės gyventojai vykitės ir jiems traukiantis išžudykite juos. 5Bet prieš šitai vykdydami, pašaukite man Achiorą Amonitą, kad pamatytų ir atpažintų žmogų, paniekinusį Izraelio namus ir pasiuntusį jį pas mus kaip į mirtį“.
6Tad Achioras buvo pašauktas ateiti iš Uzijo namų. Atėjęs ir žmonių būryje pamatęs vyro rankoje Holoferno galvą, jis sukniubo ant žemės ir neteko sąmonės. 7Žmonės pakėlė jį. Tada jis puolė prie Juditos kojų ir pagerbė ją, tardamas:
„Esi palaiminta visose Judo palapinėse!
Visų tautų žmonės,
išgirdę tavo vardą, bus siaubo apimti!
8O dabar papasakok man, ką padarei per tas dienas“. Žmonių apsupta Judita papasakojo jam visa, ką buvo padariusi nuo tos dienos, kai paliko Betuliją, iki tos akimirkos, kai pradėjo kalbėti žmonėms. 9Juditai baigus kalbėti, žmonės šaukė iš visų jėgų, ir miestas aidėjo džiaugsmo klegesiu. 10Pamatęs visa, ką Izraelio Dievas buvo padaręs, Achioras tvirtai įtikėjo Dievą. Jis buvo apipjaustytas, įėjo į Izraelio namus ir pasiliko juose iki šios dienos.
11Vos išaušus, Holoferno galva buvo pakabinta ant miesto sienos. Tada visi, pasiėmę ginklus, išėjo būriais į kalnų perėjas. 12Pamatę juos, asirai nusiuntė žodį savo pareigūnams, kurie savo ruožtu pranešė vadams bei tūkstantininkams ir visiems kitiems pareigūnams. 13Suėję prie Holoferno palapinės, jo asmeninius reikalus tvarkiusiam tarnui jie tarė: „Pažadink mūsų viešpatį, nes tie vergai įsidrąsino eiti į mūšį su mumis savo tikrai pražūčiai!“
14Bagojas, įėjęs į vidų, pasibeldė prie palapinės užuolaidos, manydamas, kad Holofernas miega su Judita. 15Niekam neatsiliepus, jis patraukė užuolaidą ir įėjęs į miegamąjį rado jį tysantį ant aslos negyvą ir be galvos. 16Suklikęs baisiu balsu, jis verkė, dejavo, šaukė ir persiplėšė drabužius. 17Po to įėjo į Juditos palapinę, kur ji buvo apsistojusi, ir neradęs jos išskubėjo pas vyrus, šaukdamas: 18„Vergai mus apgavo! Viena hebrajų moteris užtraukė nelaimę karaliaus Nebukadnecaro namams. Žiūrėkite! Holofernas guli ant žemės be galvos!“
19Tai išgirdę, asirų kariuomenės vadai iš siaubo persiplėšė drabužius, ir jų riksmai bei šauksmai aidėjo visoje stovykloje.
